Mane jau senai žavi Lietuvos architektūros paveldas. Tai jau minėjau ir ankstesniuose savo įrašuose. Nuo vaikystės turiu svajonę bent vieną nedidelį pastatą įsigyti, atstatyti ir neleisti sunykti bent vienam iš tūkstančių Lietuvos paveldo objektų. Todėl labai dažnai apsilankau apleistuose senuose pastatuose, dvaruose, malūnuose ir panašiuose objektuose. Vis ”patikrinu” kaip jie laikosi, kas pasikeitę nuo paskutinio apsilankymo. Mielai vieną tokį priimčiau ”globoti”.
Kol tokia ”globa” nėra įteisinta dažnai peržiūriu parduodamų tokio tipo pastatų skelbimus. Nors jų tikrai nėra daug. Vos keli dvarai skelbimuose randasi, galima rasti ir vieną kitą vandens malūną, kas mane irgi ypatingai žavi ir domina.
Tačiau paskutiniu metu radau savo rajone parduodamą ne vieną kultūros paveldo sąrašuose esantį objektą. Labai įdomu, ko mūsų valstybė tikisi iš tokių pardavimų – ar, kad pirkėjas investuos milžiniškas sumas pastato atstatymui, ar, kad pastatas galutinai sunyks KPD ”nusiplovus rankas”.
Šiandien dalinuosi prieš kelias savaites aplankytu vienu iš tokių pastatų ir trumpu aprašymu.
Vieno iš buvusių dvarų Anykščių rajone malūnas.
Apie 100 kv. m ploto namukas pasirodo yra buvęs malūnas. Tą išduoda per užkaltą lango plyšelį matomos girnos ir kiti likę įrengimai. Taip pat antrame aukšte esančios nedidelės durelės. Statytas XVIII a. viduryje.
Kas įdomiausia jokie kiti dvaro pastatai nėra kultūros paveldo registre – tik šis malūnas. Nors yra išlikęs didžiulis tvartas ir gyvenamasis namas. Gal tai susiję su tuo, jog šiuo metu kiti dvaro pastatai priklauso privačiam asmeniui.
Taip. Šiuo metu šis pastatas yra parduodamas. Ir nors iš nuotraukos atrodo esantis gana gražioje medžių apsuptyje, apsilankius šiandien vieta atrodo visai kitaip. Už pastato esantys medžiai šią dieną išpjauti, o toje vietoje iš kurios daryta nuotrauka stovi didžiulė kolūkio palikta ferma.
Pastato struktūra išlikusi nepakitusi, gana neblogo stovio, nepaisant sienos trūkių ir nedidelio ploto pažeistos sienos, ant kurios matomai tekėta lietaus vandens. Viduje išlikę dalis malūno įrengimų. Po visu pastatu yra išlikęs skliautinis rūsys.
Jei ne aplinka, kurioje šiandien yra šis nuostabus pastatas – rimtai galvočiau apie jo įsigyjimą ir tvarkymą. Deja, sovietmečio žymės neaplenkė šios vietos ir sudarkė kraštovaizdį. O įsigyjant bet kokį nekilnojamojo turto objektą vietą yra nr.1 faktorius.
Jei domina plačiau, kur šis pastatas – susiekite!